Šiandien planovalgus pėdos deformacija yra viena dažniausių traumatologijos ir ortopedijos problemų. Ši patologija pasireiškia tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau laikui bėgant jis linkęs progresuoti ir sukelti kitų sąnarių bei stuburo pakitimų. Tai ženkliai pablogina gyvenimo kokybę ir netgi gali sukelti čiurnos, kelio, klubo sąnarių artrozę, ligas ir stuburo kreivumą. Todėl svarbu ne tik operatyviai diagnozuoti planovalgus pėdos deformaciją, bet ir nedelsiant pradėti gydymą. Tai sustabdys patologijos progresavimą. Tačiau paskutiniuose vystymosi etapuose situaciją galima ištaisyti tik chirurginiu būdu.
Kas yra planovalgus pėdos deformacija?
Pėdos plano-valgus deformacija yra pėdos struktūros pokytis, kurio metu sumažėja jos išilginio lanko dydis, kai sutrikusi užpakalinio blauzdikaulio raumens sausgyslės funkcija. Dėl to pėdos ašis iškrypsta. Kartu nuleidžiama jo vidurinė dalis ir kulnas pasisuka į išorę, o jo vidinė dalis priglunda prie atraminio paviršiaus. Kitaip tariant, pėda rieda į vidų, išsilygina, o sunkiais atvejais stebimas X formos kojų išlinkimas. Tai matyti iš gana didelio atstumo tarp kulnų stovint, kai kulkšnys liečia viena kitą.
Įvairių autorių teigimu, panaši problema ištinka 15-58 proc.
Plano-valgus pėdos deformacija yra kupina ne tik ryškaus kosmetinio defekto atsiradimo, bet ir daugybės komplikacijų. Tai yra:
- Bursitas yra pėdos sąnarių sinovinių bursų uždegimas. Tai lydi odos paraudimas pažeisto sąnario projekcijoje, patinimas, skausmas, kuris dėl mechaninio poveikio linkęs stiprėti.
- Artrozė – degeneraciniai-distrofiniai kremzlės audinio pokyčiai, lydimi jo retėjimo ir palaipsniui didėjančio skausmo atsiradimo. Vėliau osteofitų susidarymas stebimas ant sąnarinių kaulų paviršių, kol jie susilieja vienas su kitu ir imobilizuoja sąnarį. Esant plano-valgus pėdos deformacijai, artrozė gali pažeisti ne tik pėdos, bet ir čiurnos, kelių, klubų sąnarius.
- Kulno atauga yra pernelyg didelio padų fascijos tempimo ir kulno kaulo šone susiformavusio išsikišimo pasekmė, dėl kurios vaikštant atsiranda aštrus skausmas kulno srityje. Tai dažnai lydi Achilo sausgyslės uždegimas.
- Osteochondrozė – tai degeneraciniai-distrofiniai tarpslankstelinių diskų pakitimai, dėl kurių mažėja jų aukštis ir susidaro prielaidos iškilimams bei tarpslankstelinėms išvaržoms formuotis.
- Stuburo išlinkimas – gali pasireikšti kaip fiziologinių vingių gilėjimas (kifozė, lordozė) arba skoliozinės deformacijos išsivystymas.
Priežastys
Centrinė ligos vystymosi grandis yra blauzdikaulio sukimasis (sukimas) horizontalioje ir sagitalinėje plokštumoje. Dėl to keičiasi pėdos atramos taškai ir suplokštėja jos lankai. Prie to gali prisidėti daug veiksnių, tačiau jie itin retai stebimi atskirai. Dažniausiai plano-valgus pėdos deformacijos priežastys slypi dėl kelių priežasčių. Todėl liga gali atsirasti dėl:
- įgimti jungiamojo audinio sutrikimai;
- bet kokio tipo plokščių pėdų progresavimas;
- apatinių galūnių, ypač pėdų kaulų ir raiščių, sužalojimai;
- osteoporozė, t.y. liga, kurią lydi sumažėjęs kalcio kiekis kauluose, dėl kurio padidėja jų trapumas;
- hormonų disbalansas, kurį sukelia endokrininės ligos, ypač cukrinis diabetas, hipotirozė, taip pat fiziologiniai pokyčiai nėštumo ir menopauzės metu;
- antsvorio ir ypač nutukimo, kurį sukelia padidėjęs pėdos krūvis ir raumenų bei raiščių pertempimas, buvimas;
- neurologiniai sutrikimai, įskaitant poliomielitą, cerebrinį paralyžių;
- rachitas;
- per didelis pėdų stresas dėl poreikio ilgai stovėti, vaikščioti ar dirbti sunkų fizinį darbą;
- avėti netinkamai parinktus batus, t. y. per siaurus ir/ar aukštus kulnus, dėl ko pablogėja pėdos apkrovos pasiskirstymas;
- pėdos anomalijos.
Esant įgimtoms raidos anomalijoms, taip pat paveldėtam pėdos hiperelastiškumui, plano-valgus pėdos gali patraukti dėmesį beveik iš karto po vaiko gimimo. Tačiau dažniau patologija diagnozuojama, kai kūdikis pradeda vaikščioti. Dažnai tokiose situacijose sutrikimai greitai paūmėja dėl netinkamos avalynės pasirinkimo, nepakankamo fizinio aktyvumo ar, priešingai, per didelio ir netinkamo fizinio krūvio.
Daugeliu atvejų plano-valgus pėdos deformacija išsivysto vaikystėje. Jei per šį laikotarpį sutrikimas nebuvo pastebėtas ir nepataisytas, liga lieka su žmogumi ir ateityje, susidarius palankioms sąlygoms, linkusi progresuoti. Suaugusiesiems plano-valgus pėdos deformacija dažniausiai paūmėja nėštumo metu arba dėl svorio padidėjimo, kuris dažniausiai siejamas su sėsliu gyvenimo būdu.
Plano-valgus pėdos deformacijos simptomai
Plano-valgus pėdos deformacijai būdingas laipsniškas simptomų intensyvumo didėjimas. Todėl, jei iš pradžių patologija pasireiškia tik kaip nedidelis diskomfortas, vėlesniuose etapuose jos apraiškos gali tapti kliūtimi aktyviam gyvenimo būdui ar net labai apsunkinti tiesiog judėjimą. Liga pasižymi:
- pėdos skausmas, ypač nugaros, stiprėjantis ilgai stovint, vaikščiojant ar fiziškai dirbant;
- kulkšnių patinimas;
- padidėjęs nuovargis vaikščiojant;
- suspaudimas, kukurūzų susidarymas, nuospaudos ir odos skausmingumas mažųjų padikaulio kaulų galvų srityje, kurį apsunkina batų su kulnais dėvėjimas ir ilgalaikis fizinis aktyvumas;
- X formos kojų kreivumas, dėl kurio laikui bėgant skauda kelius;
- pirmojo piršto poslinkis, palaipsniui vedantis į kitų pirštų pokyčius (Hallux valgus);
- eisenos sutrikimai.
Kartais pacientai turi papildomą sezamoidinį kaulą kaulo srityje.
Plano-valgus pėdos deformacija padidina įaugusio nago tikimybę. Ir jo nukrypimas į šoną su stipriu kreivumu provokuoja likusių pirštų formos pasikeitimą. Dėl to jie išlinksta, įgauna nagų formą, sustorėja sąnariai. Tai vadinama kūjo piršto deformacija.
Tuo pačiu metu metatarsofalanginio sąnario srityje taip pat stebimas sąnario augimas, kai ant jo šoninio paviršiaus susidaro nuospauda, liaudiškai vadinama gumbu arba kaulu. Dėl to kyla sunkumų renkantis batus, o avėti jau turimus nepatogumus.
Deformacijos laipsniai
Pėdos plano-valgus deformacijos metu išskiriamos 4 stadijos, kurių kiekvieną lydi tam tikras simptomų rinkinys. Tai yra:
- 1 stadija – pėdos kaulo deformacijų vis dar nėra, tačiau kartais atsiranda skausmas užpakalinės blauzdikaulio sausgyslės srityje, ypač ilgai stovint ar vaikščiojant. Tai gali komplikuotis tenosinovitu, t. y. užpakalinės blauzdikaulio sausgyslės uždegimu. O kulno kampas blauzdos ašies atžvilgiu yra ne didesnis kaip 10-15°.
- 2 stadija – yra lengva pėdos deformacija, kulno kaulas pasislinkęs 15-20°. Tuo pačiu metu ramybės būsenoje, tai yra, kai žmogus guli, pėdos įgauna normalią formą. Kadangi dar nėra standžiai fiksuotos deformacijos, gydomasis masažas yra labai efektyvus gydymo būdas šioje stadijoje. Tačiau tai nepanaikina kitų konservatyvios terapijos priemonių poreikio.
- 3 stadija – pėdos deformacija jau fiksuota. Tokiu atveju užpakalinės pėdos sąnariai nebeatsilaiko pasyvių judesių. Kulno kampas blauzdos ašies atžvilgiu yra 20-30°.
- 4 stadija – pėda stipriai deformuota, visiškai plokščia, pakinta čiurnos sąnario ašis. Atliekant rentgeną ir vertinant vaizdus, matomas šoninis blauzdikaulio polinkis. Tai yra tiesioginis deltinio raiščio nepakankamumo požymis. Kulno nuokrypis nuo blauzdos ašies yra 30° ir daugiau.
Taip pat yra plokščiapėdystės laipsnių. Norint juos diagnozuoti, rentgenografiniais vaizdais matuojamas išilginio lanko kampas ir tarpmetatarsinis kampas, taip pat lanko aukštis milimetrais.
Patologija linkusi progresuoti, ypač greitai, veikiant veiksniams, kurie neigiamai veikia pėdos būklę (nutukimas, dažnas sunkių daiktų kėlimas ir nešiojimas, ilgas stovėjimas, netinkami batai ir kt.).
Diagnostika
Atsiradus planovalgus pėdos deformacijos požymiams, svarbu kuo greičiau kreiptis į ortopedą. Ir nors ligą galima diagnozuoti remiantis tyrimo rezultatais, gydytojas visada daug dėmesio skiria ligos istorijai ir paciento gyvenimui. Apklausos metu gauti duomenys suteikia gydytojui svarbios informacijos, kurios dėka bus galima ne tik nustatyti deformacijos priežastis, bet ir sudaryti optimalų gydymo planą.
Didelis dėmesys skiriamas ligos simptomams, jų atsiradimo sąlygoms, progresavimo ypatumams. Ortopedas turi išsiaiškinti skausmo pobūdį, vietą ir trukmę, neurologinių sutrikimų buvimą, fizinio aktyvumo apribojimų buvimą ir kt.
Po to būtina ortopedinė apžiūra. Šios procedūros metu gydytojas įvertina blauzdos sąnarių paslankumą, prašydamas paciento pakilti ant pirštų galiukų, atlikdamas pasyvius judesius ir atlikdamas kitus tyrimus. Ortopedas taip pat įvertina būklę:
- apatinių galūnių kraujagyslės;
- pėdų ir kojų oda, jos temperatūra, plaukų pasiskirstymo pobūdis;
- abiejų pėdų ir kojų jautrumas;
- apatinių galūnių raumenų tonusas.
Visa tai padeda nustatyti galimas plano-valgus pėdos deformacijos išsivystymo priežastis ir pasekmes. Tai leidžia pasirinkti efektyviausią gydymo taktiką, kuria bus siekiama pašalinti visus esamus sutrikimus.
Taip pat diagnozuojant plano-valgus pėdos deformaciją būtinai skiriami instrumentiniai ir laboratoriniai tyrimo metodai, leidžiantys tiksliai nustatyti pėdos pakitimų mastą ir išsiaiškinti reikalingų terapinių priemonių pobūdį. Tai:
- pėdų rentgenas 3 projekcijomis;
- plantografija;
- podometrija;
- UAC ir OAM;
- Sąnarių ultragarsas.
Sunkiais diagnostikos atvejais gali būti paskirta CT arba MRT. Tai modernūs kaulų ir minkštųjų audinių tyrimo metodai, pateikiantys tiksliausius ir išsamiausius duomenis apie jų būklę.
Konservatyvus planovalgus pėdos deformacijos gydymas
Beveik visada planovalgus pėdos deformacijos gydymas pradedamas paskyrus konservatyvų, t.y., nechirurginį gydymą. Tik 3-4 ligos stadijose pacientams galima nedelsiant rekomenduoti chirurginę intervenciją.
Taigi, konservatyvus plokščios-valgus pėdos gydymas visada yra sudėtingas. Jį sudaro:
- individualių ortopedinių vidpadžių naudojimas;
- dėvėti patogius arba ortopedinius batus;
- gydymas vaistais;
- mankštos terapija;
- gydomasis masažas;
- kinezioteipavimas;
- fizioterapija.
Be to, pacientams bus patarta imtis priemonių numesti svorio, jei yra nutukimo požymių, ir vengti avėti ankštus batus ar aukštakulnius. Nuo to momento, kai diagnozuojama plano-valgus pėdos deformacija, reikėtų rinktis ir avėti tik patogius batus gana plačiu nosyčiu ir patogiu plačiu kulnu iki 3 cm aukščio. Jie turi būti pagaminti iš natūralių medžiagų ir nespausti pėdos.
Taip pat draudžiami batai visiškai lygiais padais, pavyzdžiui, baleto, Crocs ar Uggs.
Visais šiais metodais siekiama pašalinti simptomus, pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sustabdyti deformacijos progresavimą. Tačiau visiškai išgydyti plokščią-valgus pėdą jų pagalba galima tik tuo atveju, jei sutrikimas diagnozuojamas 1 stadijoje vaikams.
Jei yra vieno kojos piršto hallux valgus deformacija, gali būti skiriamos specialios ortozės, perkeliančios jį į tinkamą padėtį.
Visi pacientai turėtų suprasti, kad planovalgus pėdos deformacijos eigai neigiamos įtakos turi:
- rūkymas;
- lėtinių ligų, mažinančių imunitetą, buvimas;
- gydytojo rekomendacijų dėl fizinio režimo, batų pasirinkimo ir kt. pažeidimas;
- hipotermija ir perkaitimas;
- kitų ortopedinių sutrikimų, kurie neigiamai veikia pėdų biomechaniką, buvimas;
- osteoporozė;
- infekcinės ligos.
Todėl pacientai turi vengti šių veiksnių poveikio, kad padidintų gydymo veiksmingumą. Be to, jei praėjus 3 mėnesiams nuo konservatyvaus gydymo pradžios ir visų gydytojo paskirtų priemonių įgyvendinimo, pacientai ir toliau jaučia skausmą ir nėra teigiamos dinamikos, tai gali būti priežastis apsvarstyti operacijos klausimą.
Ortopediniai vidpadžiai ir batai pagal užsakymą
Diagnozuojant bet kokio laipsnio plano-valgus pėdos deformaciją, pacientai privalo nešioti individualiai pagamintus ortopedinius vidpadžius. Jas reikia dėti į įprastus batus, o ne į tuos, kurie buvo su jais, o vėlesniuose patologijos vystymosi etapuose - į specialius ortopedinius.
Dėl to, kad jie pagaminti pagal paciento kairės ir dešinės pėdos struktūrines ypatybes atskirai, leidžia jiems nustatyti anatomiškai teisingiausią padėtį. Tai yra raktas į normalios judesių biomechanikos atstatymą, kojų nuovargio, tinimo ir skausmo pašalinimą. Be to, jie atkuria normalią sąnarių ašį, o tai gali žymiai sumažinti komplikacijų riziką.
Įprasti masinės gamybos ortopediniai vidpadžiai nenaudojami esant plano-valgus pėdos deformacijoms.
Taigi individualūs ortopediniai vidpadžiai padeda teisingai paskirstyti pėdos apkrovą. Dėl to treniruojami pernelyg atpalaiduoti raumenys ir atsipalaiduojami pervargę raumenys, t.y. tai tiesiogiai veikia pagrindinę plokščiapėdystės priežastį.
Pirmosiomis dienomis reikia vaikščioti su ortopediniais vidpadžiais 2-3 valandas. Taip yra dėl to, kad iš pradžių jie sukels diskomfortą, nes koją reikia iš naujo nustatyti į teisingą padėtį. Palaipsniui ilgėja vidpadžių nešiojimo trukmė, pasiekiant maksimalią įmanomą. Daugeliu atvejų pacientai prie jų pripranta ir po 2 savaičių gali be problemų nešioti visą dieną.
Jei vidpadžiai deformuojasi ar susidėvi, juos reikia pakeisti naujais. Norėdami tai padaryti, vėl turėsite susisiekti su ortopedu, kuris atliks individualius matavimus ir atsiųs juos į gamybą su savo pastabomis.
Vaistų terapija
Vaistų terapija nesant planovalgus pėdos deformacijos komplikacijų yra simptominė. Kitaip tariant, juo siekiama sumažinti skausmo stiprumą. Šiuo tikslu pacientams rekomenduojama retkarčiais vartoti NVNU vidiniam naudojimui skirtų produktų arba tepalų, gelių ir kremų pavidalu. Jie padės greitai numalšinti skausmą ir pagerinti savijautą.
Vaistų terapija taip pat skiriama, jei atsiranda nepageidaujamų plokščios-valgus pėdos pasekmių. Jį gali sudaryti šie elementai:
- kortikosteroidai – vartojami sunkiam uždegimui malšinti, būdingam bursitui ir kt.;
- priemonės, gerinančios kraujotaką – skiriamos esant staziniams pėdos procesams ir atsiradus venų varikozės požymiams;
- chondroprotektoriai - skiriami, kai atsiranda degeneracinių-distrofinių pokyčių sąnariuose ir kt.
Pratimų terapija
Fizinė terapija yra neatsiejama planovalgus pėdos deformacijos gydymo dalis. Jis skirtas stiprinti užpakalinius ir priekinius blauzdikaulio raumenis, peronealinę raumenų grupę ir gastrocnemius.
Kiekvienam pacientui būtinų pratimų kompleksas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į patologinių pokyčių laipsnį, amžių ir kitus veiksnius. Paprastai skiriami šie pratimai:
- ridenti ant grindų bet kokį cilindrinį ar apvalų daiktą, pvz., kočėlą ar rutulį;
- vaikščiojimas ant kojų pirštų, o paskui ant išorinių pėdų dalių;
- kopimas nuožulnia lenta;
- darbas ant dviračio treniruoklio ar dviračio basas;
- sugriebti ir pakelti nuo grindų smulkius daiktus kojų pirštais;
- pirštais suimti ir sulenkti laikraštį ar rankšluostį kaip akordeoną;
- slydimo judesių atlikimas vienos kojos pėda ant kitos blauzdos;
- sėdėdamas „turkiškoje“ pozoje ir pakildamas iš jos.
Plaukimas labai gerai veikia pėdų būklę. Todėl, jei pacientas turi galimybę, jam rekomenduojama baseine lankytis bent 2-3 kartus per savaitę.
Tačiau mankštos terapija turi būti atliekama sistemingai. Todėl užsiėmimai turėtų vykti kasdien patogioje aplinkoje, neskubant. Nepakenktų bet kuriuo patogiu metu, pavyzdžiui, dirbant prie kompiuterio, nusiauti batus ir ridenti kamuolį koja. Tai padės sumažinti pėdų įtampą ir pagerinti jūsų savijautą.
Fizioterapija
Siekiant padidinti plokščios valgus pėdos konservatyvaus gydymo efektyvumą, skiriami fizioterapinių procedūrų kursai. Jie skirti esant 2 ar aukštesnio laipsnio pėdos deformacijoms ir padeda ne tik sumažinti ligos sunkumą, bet ir duoda gydomąjį poveikį.
Esant pėdos plano-valgus deformacijai, nurodomos procedūros, turinčios priešuždegiminį, skausmą malšinantį, edemą mažinantį poveikį. Bet juos galima pradėti tik nesant ūminio uždegiminio proceso. Paprastai jie skiriami:
- elektroforezė;
- magnetinė terapija;
- Diadinaminė terapija;
- UVT;
- elektrinė blauzdos ir pėdos raumenų stimuliacija;
- ozokerito ir parafino aplikacijos;
- purvo terapija.
Kinezio teipavimas
Kineziteipavimas – tai naujas ortopedinių sutrikimų ir traumų pasekmių gydymo metodas medicinoje, kurio metu prie odos klijuojamos specialios elastinės juostos. Jie padeda apkrauti reikiamus raumenis ir palaikyti kitus, taip pat teisingai paskirstyti apkrovą pėdos atraminiams taškams. Tačiau, kad teipavimas veiktų, gydytojas, klijuojantis juostas, turi gerai išmanyti techniką ir anatomiją.
Juostos pagamintos iš hipoalerginių medžiagų ir klijuojamos vidutiniškai 5 dienas. Su jais galima avėti bet kokius batus, sportuoti, nusiprausti ir t.t.. Jie niekaip netrukdo ir praktiškai nesijaučia ant kūno. Tuo pačiu metu juostų medžiaga kvėpuoja, o tai pašalina riziką susirgti odos ligomis.
Gydomasis masažas
Masažas esant plano-valgus pėdos deformacijai skirtas normalizuoti apatinių galūnių raumenų tonusą, lavinti sąnarius ir pagerinti trofiką, aktyvinant kraujotaką. Taigi gydomojo masažo seanso metu gydytojas atkreips dėmesį ne tik į pėdų ir padų raumenis, bet ir į blauzdos bei šlaunies raumenis.
Paprastai 4 kartus per metus rekomenduojama atlikti gydomojo masažo kursą, kurį sudaro 15-20 seansų. Jų dėka pastebimai pagerėja pacientų būklė, išnyksta labiausiai trikdantys planovalgus pėdos deformacijos simptomai ar bent jau sumažėja jų intensyvumas.
Papildoma premija bus specialaus masažo kilimėlio įsigijimas. Šiandien yra daugybė modelių, tarp kurių galite pasirinkti tinkamą tiek suaugusiems, tiek vaikams. Šie kilimėliai išsiskiria skirtingos formos išgaubimais. Todėl vaikščiojimas basomis padeda treniruoti pėdos raumenis, suaktyvina kraujotaką. Tai teigiamai veikia pėdų būklę ir padidina konservatyvaus planovalgus deformacijos gydymo efektyvumą.
Taigi, planovalgus pėdos deformacija yra dažna ortopedinė liga. Tai gali žymiai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę ir sukelti sunkių komplikacijų atsiradimą. Todėl svarbu kuo anksčiau diagnozuoti nukrypimą nuo normos ir atlikti visapusišką gydymą. Bet jei plano-valgus pėda diagnozuojama suaugus, konservatyvi terapija padės tik užkirsti kelią deformacijos progresavimui. Tačiau pradinėse ligos formose to visiškai pakanka normaliai gyvenimo kokybei atkurti ir gebėjimui aktyviai gyventi. Kitais atvejais, taip pat kai konservatyvus gydymas neefektyvus, taisyklingą pėdos anatomiją galima atkurti chirurginiu būdu.